„Nė vienas uždegęs žiburį, nevožia jo indu ir nekiša po lova, bet stato į žibintuvą, kad ateinantys matytų šviesą“ (Lk 8, 16–18). Šviesa šiuo atveju – tai vaiko teisė augti šeimoje be smurto, prievartos, agresijos. Deja, Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad fizinės bausmės vaikams yra pasaulinio lygio problema. Ji giliai įsišaknijusi visose šalyse, kultūrose, visuomenės sluoksniuose. Egzistuojant tokiai problemai reikia nedelsiant ieškoti būdų, kaip situaciją pakeisti, todėl manau, kad derėtų uždrausti visokio pobūdžio fizines bausmes kaip auklėjimo priemonę.
Fizinės bausmės tikslas – sukelti skausmą, siekiant kontroliuoti vaiko elgesį ir tokiu būdu jį auklėti. Vaikams yra taikomos pačios įvairiausios fizinės bausmės – lengvas mušimas plaštaka, rykšte, virve, šluota, tampymas už plaukų, purtymas, įvairių daiktų mėtymas. Siekiant išsiaiškinti vaikų nuomonę apie fizines bausmes, tyrimo metu buvo užduodamas klausimas: „Ką tu jauti, kai tau pliaukšteli ranka?“ Vaikų atsakymai sukrečia: „Atrodo lyg kažkas būtų sudavęs plaktuku“, „Tai sukelia skausmą viduje, lyg lūžtų kaulai.“ Buvo užregistruota apie keturiasdešimt būdvardžių, kaip vaikai apibūdina savo savijautą po bausmės: užgautas, įžeistas, vienišas, įbaugintas, nekenčiamas. Nė vienas iš vaikų nepasakė, jog jaučiasi „protingesnis“ ar „susikrimtęs“, vadinasi, fizinėmis bausmėmis nėra pasiekiamas auklėjimo tikslas, o minėtas neigiamą konotaciją turinčių būdvardžių sąrašas tik atskleidžia vaiko patiriamą žalą.
Užsienio valstybių praktika rodo, jog visiškas fizinių bausmių uždraudimas lemia gerėjančią vaiko padėtį visuomenėje. Toks draudimas šiuo metu jau yra priimtas daugelyje valstybių, tokių kaip Suomija, Norvegija, Danija, Vokietija ir pan. Šiose valstybėse tėvai ieško ir atranda alternatyvių būdų, kaip auklėti savo vaikus, tik čia pagrindinis įrankis – ne smurtas, o pozityvus auklėjimas. Tai būdas spręsti konfliktus nenaudojant fizinių ar psichinių bausmių. Kai išsivysčiusiose šalyse ieškoma humaniškų ir veiksmingų auklėjimo principų, Lietuvoje vis dar nesėkmingai bandoma priimti LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisą, kuri visiškai uždraustų smurtą prieš vaikus. Kodėl? Nejaugi visuomenė tam nepasiruošusi? O gal valdžia? Jau pats laikas būtų Lietuvai įstatymu įtvirtinti fizinio smurto prieš vaikus netoleranciją bei sankcijas smurtautojui. Be to, vertėtų numatyti ne tik baudas, bet ir privalomas psichologų konsultacijas (juk vairuotojai, dėl girtumo praradę vairavimo teises, privalo išklausyti specialų kursą apie alkoholio žalą!). Pasitelkus įstatymo galią iš visų „super tėvelių“ būtų atimta „teisė“ vadovautis principu – „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, o dėmesį sutelkiant į prevencinę programą, jau būtų galima kalbėti apie akivaizdžius pokyčius šalyje.
Visuomenei ir valdžiai reikia sąmoningumo, suvokimo jog „pliaukštelėjimas“ vaikui yra neteisėtas veiksmas, lygiai taip pat, kaip ir suaugusiajam asmeniui, ir kad atsakomybė dėl tokio smurtavimo taikoma vienodai, nepriklausomai nuo tikslo. Juk demokratinėje valstybėje, kokia yra ir mūsų Lietuva, mes turime naudoti argumentus, o ne fizinę prievartą.
GINTARĖ URBIKAITĖ
Sauliaus Keriko nuotrauka
